Harmonija. Tas pats Ing ir Jang, juodos ir baltos, moteriškojo ir vyriškojo prad? pusiausvyros troškimas. Pasaulis, kurio ilgim?s, ieškome, kartais minut?lei surandame j? savo sielos slap?iausioje kertel?je, bet taip pat greitai ir paleidžiame, v?l ?sitraukdami ? vis greit?jan?i? gyvenimo t?km?. UNESCO komisijos parod? sal?je šiuo metu veikian?ioje Angel?s Jonelien?s parodoje „Mandalos“ d?l ritming?, harmoning? kompozicij? mandal? d?ka bent trumpam ?sivyrauja dvasin?s harmonijos poj?tis.

Mandala induistin?je ir budistin?je tantroje simbolizuoja visatos pilnatv?, o dabar yra siejama ir su psichoanalize. Jau psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas (1875–1961) teig?, kad mandal? piešimas tai savotiška meditacija, ?galinanti žmog? atskleisti vidinius, pas?mon?s klodus, ?veikti psichologines problemas. Angel?s Jonelien?s mandalos spinduliuoja dvasine harmonija, tiesiog užburian?ia, ?traukian?ia ritmingais spalv?, geometrini?, augalini? ar net zoomorfini? bei antropomorfini? form? atsikartojimais. Dailinink?s k?riniai savyje ?k?nija visatos gyvybines j?gas, ištisus pasaulius perkeldami ? cikliškas geometrines fig?ras.

Apkeliavusi nemaž? m?s? planetos kampeli? A. Jonelien? pasaulio šalims skiria ir savo darbus („Egiptas“, „Indija“), kur atsikartojan?iais elementais tampa stilizuotos drambli? fig?ros, šventyklos, piramid?s, sfinksai, dievo Ra akis…

Dailinink?s mandalose su gilia dvasine j?ga skleidžiasi g?l?s, tykšta gyvybingo pavasarinio lietaus lašai („Lietaus dievas“, „Pavasario v?jas“). „Pavasario v?jyje“ mandalos centru tampa stilizuotas geltonos g?l?s žiedas, kurio vidurys savo ruožtu susiveda ? visa ko pradži? / branduol? / tašk? / sielos esm?. Iš žiedo aštuoniomis pasaulio kryptimis tiesiasi geltonos tulp?s, virš kuri? taip pat vingiuoja margi „gyvybingi si?lai“, ištykštantys, išsiveržiantys, susikaupiantys ? dygliuotus ratukus net už apvaliosios taisyklingo apskritimo formos mandalos rib?. Negana to, jie aplink save „pasis?ja“ aguonos dydžio mažy?iais taškeliais, ?k?nydami galing? gyvastingumo j?g?.

Angel?s Jonelien?s mandalose ?sik?nija ir abstrak?ios s?vokos, net gamtos stichijos ?ia ?gyja apibr?žt? form?: „Vandens stichija“, „Gimimas“, „Šviesa“… „Vandens stichijoje“ komponuojami povandenio pasaulio elementai: kriaukl?s, žuvel?s, j?r? arkliukai, putotas bang? ritmas. Šios mandalos centru tampa švytintis apskritimas, tolyn – v?l aštuoniomis kryptimis – dovanojantis žiban?ius perlus. Iš keturi? kriaukleli? lyg iš gausyb?s rag? ? keturias simetriškas puses liejasi vandens muzika. ?ia pulsuoja nenutr?kstama, gyvybinga vandens – vieno pirmapradži? element? – energija. Ji ramina, gydo ir gimdo visa, kas gyva.

Mandalai „Gimimas“ dailinink? neatsitiktinai pasirenka j?ros kriaukl?s pj?vio form?. Šiame gamtiniame elemente slepiasi visa ko pradžia: auksin? vis plat?janti spiral? iš centro veržiasi ? lauk?, netgi nebetelpa pa?ios mandalos r?muose. Kosminio dangaus tamsiame m?lyje sukasi veik besvoriai rateliai, kuriuose pl?duriuoja šviesios bedygstan?i? s?kl? – gemal? gyvyb?s.

Visas Angel?s Jonelien?s mandalas vienija m?lyna spalva, nuolat besimainanti kitais atspalviais, netgi kontrastuodama su ryškiaspalvi? ornament? dekoratyvia derme, sugeba išlaikyti harmonijos – visatos beribio kosmoso tobulum?, neišsemiam? žmogiškosios sielos branduolio – centrin?s mandalos ašies – lobyn?.

Pagal: www.alfa.lt