Mandala – tai senovinis tibetiečių menas, atsiradęs to meto šventyklose beriant spalvotą smėlį ant grindų. Vėliau mandalas imta piešti ant sienų ar drobės, naudojant dažus ir įvairias kitas technikas. ”Mandala” sanskrito kalboje reiškia “apskritimas ir centras”. Apskritimas – tai matomas išorinis pasaulis, o centras – vidinis, nematomas, siekiantis pačią giliausią mūsų esmę. Dažniausiai mandalos naudojamos meditacijoms. Ko mus gali išmokyti meditacija su mandala? Pirmiausiai, pradėti nuo centro, t.y. nebijoti pažvelgti į savo vidų, atrasti savo tiesą, esančią širdyje, įsiklausyti į savo vidų, o po to, kaip ir piešinyje, taip ir gyvenime: pradedame piešti nuo centro – (širdies) ir gražiai rikiuoti (piešti) gyvenime savo mintis, norus, pastangas, svajones. Kitas ratas – taip pat harmoningai rinkti žodžius, stebėti, ką kalbame, kad tai nebūtų melas, pyktis, nežeistų kitų; dar kitas ratas – veiksmai. Šis ratas plačiausias – labai svarbu, ką ir kaip darome, koks gaunasi piešinys, nes tai jau realu, tai jūsų Gyvenimo mandala. Tebus ji šviesi ir pilna teigiamos kosminės energijos.